Pribloškianti vandens didybė arba Iguazú kriokliai

Pasaulyje yra vietų, kurios pelnytai pritraukia tūkstančius turistų. Viena iš jų lankytojų laukia Argentinos ir Brazilijos pasienyje. Sveiki atvykę į Iguazú krioklius! Čia gamta dar kartą parodo, kad politinės sienos jai nerūpi, o pasaulio stebuklai gali netilpti vienoje valstybėje.

(oficialiai lietuviškai šie kriokliai vadinasi Igvasu, tačiau turbūt jau pastebėjote, kad labiau mėgstu originalius pavadinimus, ypač jeigu jie – lengvai perskaitomi ir ispaniški. Portugališkas krioklių vardas – Iguaçu)

Šie kriokliai yra viena žinomiausių Pietų Amerikos vietų ir tiek pritaikyta turistams, kad yra palyginti saugi su likusia šalimi. Vis dėlto buvau tiek pripratusi prie saugumo problemų Buenos Airių provincijoje, kad baigiau pirštus nusigraužti, kai supratau, kad keliauti reikės vienai – mano planas hostelyje susirasti draugų neišdegė. Pirmą kartą visame hostelyje buvau vienintelis svečias 🙂 Už 5€ išsinuomavau didžiulį 8-iems žmonėms skirtą kambarį. Niekada dar nėra buvę taip, kad pigiausias miesto hostelis būtų tuščias… 🙂

Mapa
Kriokliai yra Argentinos ir Brazilijos pasienyje. Jeigu norite apžiūrėti abi krioklių puses, reikės kirsti valstybių sieną. Nepraleiskite progos aplankyt ir Paragvajų – jis taip pat turi krioklių

Iki krioklių lengviausia vykti lėktuvu – skristi iš Buenos Airių į Puerto Iguazú arba iš Brazilijos miestų į Foz do Iguaçu. Įdomu tai, kad norint skristi iš Argentinos tiesiai į Foz arba iš Brazilijos į Puerto Iguazú, kelionės kaina kone patrigubėja, nors atstumas tarp kaimyninių šalių miestų įveikiamas autobusu už kelis eurus.

DSC_7649m
Pakeliui susipažinsite su vietiniais gyventojais

Patys prie krioklių esantys miestai gyvenai iš (pasiruoškite nustebti…) turizmo ir hidroelektrinės aptarnavimo. Bendras Brazilijos ir Paragvajaus projektas, vadinamas Itaipu yra viena iš galingiausių pasaulio hidroelektrinių, pastatyta užtvenkus Parana upę. Taip susidarė 1350 kvadratinių kilometrų (!) dydžio marios. Kitaip sakant, jos užima daugiau nei 3 kartus didesnį plotą nei Vilniaus miestas. Itaipu statyboms lėšas lygiomis dalimis skyrė Brazilija ir Paragvajus, bet pastarasis didžiąją energijos dalį parduoda Brazilijai, o iš likusios energijos aprūpina maždaug 90 % šalies poreikių. Netgi tokiai milžiniškai valstybei kaip Brazilija, Itaipu hidroelektrinėje pagaminama ketvirtadalis visos reikalingos energijos. Pribloškiantys skaičiai.

Šią hidroelektrinę galima aplankyti gana nuobodžiame turistams siūlomame ture, kur jus pavežios po apylinkes ir parodys, kaip veikia energijos gigantė. Bet grįžkime prie gamtos 🙂

DSC_7723m
Argentinos pusės kriokliai

Iguazú kriokliai nesilaiko lygybės principo – 80 % jų teritorijos priklauso Argentinai. Todėl, jeigu turite tik vieną dieną aplankyti regionui, svarbiausias lankytinas objektas būtų būtent Argentinos pusė.

DSC_7711m
Vieną iš krioklių už papildomą mokestį galima ne tik pamatyti, bet ir paliesti 🙂

Pasiruoškite daug vaikščioti! Parke – daugybė pažintinių takų, kuriuos įveikę galėsite skirtingais kampais apžiūrėti įspūdingus krioklius. Aš praleidau apie 6 valandas ir nusprendžiau vieną taką pasilikti ateičiai 🙂 Taip pat dalį kelio teko įveikti traukinuku, kuris sutaupo nemažai laiko.

DSC_7855m
Turistų pilnas traukinys ir jį medžiojantys coatí
DSC_7664m
Mažieji plėšikai coatí iš arčiau

Atvykusi į krioklių parką jaučiausi kaip patekusi į… kokį nors kičinį atviruką. Visur – žalia, ryšku, skraido drugeliai, tarp vandens purslų nardo paukščiai, o žvilgsnį traukia galybė vaivorykščių. Lyg vaikiškoje Biblijoje nupieštas rojus 🙂

DSC_7632

Žinau, kad jokia nuotrauka neperteiks to, ką parke pamatysite gyvai, tačiau pabandyti galima, ar ne? 😉

DSC_7772m
Jūs tik pažiūrėkite

Parke gausiu ne tik krioklių, bet ir gyvūnų. Įvairios paukščių rūšys, bezdžionės, uodegas iškėlę coatí (lietuviškai vadinasi koačiu). Žinoma, dauguma jų jau pripratę prie nuolatinio turistų dėmesio ir laukia progos nugvelbti skanesnį kąsnelį. Coatí netgi gali būti pavojingi – parke gausu ženklų, vaizduojančių aštrius žvėrelių nagučius.

DSC_7685m
Koačiukų šeima laukia sumuštinio
DSC_7678m
Bezdžionėlės medžiuose turėtų nestebinti…
DSC_7682m
…tačiau coatí medžiuose mane nustebino

Į parką atvykti geriausiai ryte, kai dar nėra labai karšta ir turistų eilės neilgos. Pasiruoškite turėti asmens dokumentą (bilieto kaina priklauso nuo valstybės, iš kurios atvykote). Taip pat patariu atsivežti daug vandens, užkandžių ir kremo nuo saulės, kepurę bei akinius. Aš savuosius palikau parko tualete ir daugiau jų nebepamačiau 🙂

DSC_7613
Parko takai veda virš krioklių, tiesiai į džiunglių medžių viršūnes
DSC_7975m
Kai kurie takai truputėlį gąsdinantys

DSC_7750m

Pačia svarbiausia Argentinos parko dalimi laikoma Velnio gerklė – Garganta del Diablo. Ši “gerklė“ yra daugiausiai vandens pasaulyje praryjantis krioklys, negailestingai metantis vandenį žemyn nuo 80-ies metrų skardžio.

Susipažinkite:

 

Krioklius supa vaivorykštės, o pursluose drąsiai nardo paukščiai. Iki šiol nebuvau mačiusi nieko panašaus.

DSC_7815m
80 metrų gilyn. Šio krioklio plotis – 700 (!) metrų

Vaivorykštės vaivorykštės

Įdomu tai, kad Argentinos pusės krioklius galima aplankyti ir naktį. Jeigu regione būsite per pilnatį, suskubkite išankstinei registracijai. Bet yra vienas “bet“ 🙂 Jeigu bus apsiniaukę, pasivaikščiojimas, deja, bet bus atšauktas.

DSC_7847m
Nereikia ir nakties, kad nieko nematytum

Nuo oro sąlygų priklauso ir kitos lankytinos vietos aplankymas – Argentinos pusėje esanti Isla de San Martín. Į ją nuplaukti galima laiveliu, tačiau vandens lygiui pakilus, laivelio kapitonas keleivių nebepriima. Todėl, jeigu būtinai norite patekti į salą, geriau pasistengti į mažytį parko uostą patekti ryte.

O kaip atrodo Brazilijos pusė?

DSC_7927m
Brazilijoje su kriokliais galite susipažinti iš toliau

Jeigu gyvenimas priverstų skubėti ir tokiam pasaulio stebuklui galėčiau skirti vos vieną dieną, pasirinkčiau Argentinos parko pusę, nes ji yra daug didesnė ir leidžia susipažinti su kriokliais iš arti. Tačiau tikiuosi, kad visi, skyrę laiko atvykti iki Brazilijos ir Argentinos pasienio skirs ir bent dvi dienas regionui – vadinasi, galės aplankyt ir brazilišką parko dalį. Ji, reikia pasakyti, daug geriau prižiūrėta, nei argentinietiškoji. Brazilijos pusėje pamatysite kitokį krioklių veidą – jie matomi iš toliau. Taip lengviau suvokti beveik 300-ais krioklių krentančio vandens galybę.

DSC_7929m

Nors braziliška pusė ir yra toliau nuo vandens, vis dėlto prie kai kurių krioklių galima prieiti ir visai arti. Čia sušlapti bijantys turistai bėga pirkti plastikinių lietpalčių 🙂

DSC_7960m
Nemėgstu fotografuotis, bet norėjau parodyti, kaip arti krioklio galima prieiti ir kiek paukščių iš tiesų gyvena už vandens sienos

Keli praktiniai patarimai:

  1. Aš keliavau iš Buenos Airių, skridau į Puerto Iguazú, jame ir apsistojau. Tai yra pigiausias ir patogiausias variantas vykstant iš Argentinos. Iš oro uosto iki miesto važiuoja autobusiukas.
  2. Iš miesto iki krioklių važiuoja viešasis transportas ir taxi.
  3. Norint nuvykti į Brazilijos krioklių pusę, reikės kirsti sieną. Patogiausia, žinoma, vykti automobiliu, tačiau taip pat kursuoja ir viešasis transportas. Su savimi turėkite smulkių pesų.
  4. Argentinos pusėje dažnai iškyla problemų atsiskaitant kortele, todėl geriau turėtų grynų susimokėti už įėjimą. Šiame regione kasose įprastai priimami tiek Brazilijos realiai, tiek Argentinos pesai, tačiau niekas niekada nežino, kokiu kursu 🙂
  5. Kainos šiame regione nuolat keičiasi, bet rasti pigią nakvynę nesudėtinga. Už hostelį mokėjau 5€ nakčiai su pusryčiais (!)
  6. Krioklių aplankymas gali gerokai pasitarnauti ruošiantis kelionei po Argentiną ir Braziliją – kertant šių valstybių sieną žemės transportu, galima daug sutaupyti perkant vietinius Argentinos ir Brazilijos skrydžius (kitaip, nei perkant tarpvalstybinius)
  7. Atvykus tiek kelio, nuodėmė būtų neaplankyti kitų vietų, kurias siūlo šios apylinkės – jėzuitų kaimo griuvėsių, Paragvajaus pasienio beprotybės ir budistų šventyklos Brazilijoje. Bet apie tai, ką veikti regione, kai jau aplankėte (ar dar tik ruošiatės aplankyti) krioklius, papasakosiu kitą kartą 😉

P.S. Argentinos-Brazilijos pasienis buvo viena iš įspūdingiausių gyvenime aplankytų vietų ne tik dėl to, kad prie krioklių jaučiausi nuostabiai, bet ir dėl to, kad nepastebėjau, jog pasieniečiai mano pase uždėjo neteisingą antspaudą. Todėl po savaitės, kai jau turėjau skristi į Lietuvą, man nebuvo leista lipti į lėktuvą – nes, anot policijos, į Argentiną patekau nelegaliai. Nebuvo atvykimo antspaudo! Oro uosto policininkas mane bandė įtikinti, kad išvykusi iš Brazilijos ir į Argentiną patekau slapta. Po ilgiau nei pusvalandį trukusio kankinimosi pavyko suminkštinti kietą policininko širdį ir su ašaromis akyse gauti specialų lydraštį, kuris man atvėrė oro uosto vartus. Klaida buvo paprasta – sieną kirtau rugsėjo pirmąją. Pasieniečiai antspaude pakeitė tik dieną, bet ne mėnesį, todėl mano pase esantys įrašai nebeatitiko kelionės datų. Niekam nelinkiu pakliūti į tokią kvailą situaciją – dar ir dabar atsimenu, kaip mano pasas antspauduojamas, tačiau tuo metu nesusiprotėjau patikrinti datos. Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera – išmokau tikrinti pasieniečių darbą 🙂 Ir vieną kartą šios situacijos pasikartojimo jau pavyko išvengti (deja, iš klaidų mokausi lėtai, todėl dar bent du kartus teko iš nervų nemiegoti Pietų Amerikoje)

P.P.S. Ilgai svarsčiau, ką pasirinkti kelionei atgal į Buenos Aires – keliolikos valandų kelionę autobusu ar trumpą, bet kiek brangesnį skrydį lėktuvu.  Skrydis galiausiai užtruko ilgiau, nei būtų užtrukęs autobusas – jo laukti oro uoste teko papildomas 8-ias valandas. Turbūt liūdniausia patirtis oro uoste. Kita vertus, pirmą kartą mačiau streikuojančius keleivius. Argentina ❤ Klausiantiems, ar gavau kompensaciją – žinoma, kad ne, nes Argentina neturi tokios keleivių apsaugos, kokią turime Europos Sąjungoje. Galiu nebent pasidžiaugti, kad skundas po dviejų metų buvo išnagrinėtas, pripažinta mano tiesa (kad nepavyks 8-ias valandas oro uoste laukiančių keleivių papirkti vienu sumuštiniu). Skundo priede gavau kitų tos dienos keleivių pasų duomenis (o, Argentina…) ir super mega formaliai parašytą pasižadėjimą nubausti skrydžių kompaniją.

DSC_7936m

4 komentarai “Pribloškianti vandens didybė arba Iguazú kriokliai

    1. aš irgi noriu 😀 reikia dar kiek palaukti, kol atsidarys viskas! O dabar net ir kriokliai nusekę. Prieš dvi dienas laikraščiai rašė, kad nei vandens, nei turistų

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s