Stebuklinga Argentinos ekonomika

Paprastai čia nesidalinu įrašais, kurie nėra tiesiogiai susiję su kelionėmis. Tačiau teko universitetui paruošti trumpą pasakojimą, susijusį su ekonomika. Kadangi ekonomika nėra mano mėgstamiausia tema, užduotį įvykdyti padėjo viena iš mėgstamiausių valstybių. Taigi, kviečiu susipažinti su stebuklinga Argentinos ekonomika ir jos istorija 🙂

***

Kai prieš trejus metus pirmą kartą turėjau išvykti į Argentiną, nusijuokiau išgirdusi savo dėstytojo klausimą. Jis argentinietis, jau trisdešimt metų negrįžtantis į gimtinę, manęs paklausė, kokia Argentinos valiuta. Atsakiau jam – kaip gali būti, kad nežinai savo šalies valiutos? O jis man pasakė – žinai, kol buvau mažas, valiuta pasikeitė bent tris kartus. Argentinoje niekada nežinai, kas nutiks su ekonomika.

Jau labai greitai supratau, kad mano dėstytojas buvo teisus. Atvykau į šalį, kurioje ilgiausios eilės rikiuojasi iki bankomatų, kad vėliau grynais pinigais būtų galima sumokėti mokesčius. Žmonės nepasitiki internetine bankininkyste ir bankais apskritai, kritikuoja savo valdžią ir bijo netekti santaupų. Tuo pat metu rizikuoja gatvėje vaikščiodami su didelėmis grynų pinigų sumomis – Argentina nėra pati saugiausia pasaulio valstybė. Bet nuvykusi į šią šalį buvau priversta žaisti pagal vietos taisykles. Kaip sakoma, kai esi Romoje, elkis kaip romėnas. Galėčiau pasakyti – kai esi Argentinoje, elkis kaip argentinietis.

O kaip elgiasi argentiniečiai? Tam, kad galėtume atsakyti į šį klausimą, reikia pažvelgti į istoriją.

DSC_7892
Muziejumi po atviru dangumi tapusi XVII a. Argentinos didybė (Misiones jesuiticas mini)

Argentinos ekonomikos istorija prasidėjo XIX amžiuje, kai pakeitus konstituciją dirbti buvo pakviesti imigrantai iš Europos. Neturtingi europiečiai, daugiausiai ispanai ir italai, plūstelėjo į Argentiną tikėdamiesi darbo ir lengvų pinigų. Daugumai čia labai pasisekė – Argentinos valdžia jiems skyrė didžiulius dirbamos žemės plotus bei kitokią paramą. Nors darbai ir nebuvo patys švariausi – pavyzdžiui, didžioji lietuvių imigrantų dalis dirbo mėsinėse – žmonės buvo patenkinti. Ekonomika augo, o Argentina kasmet vis stiprėjo. Darbus turinčių argentiniečių ir imigrantų perkamoji galia prilygo Vakarų Europos perkamajai galiai ir pamažu artėjo link Jungtinių Amerikos Valstijų.

DSC_4379
Raulis ir Micaela – vienas iš buvusių Argentinos lietuvių bendruomenės “Mindaugas“ prezidentų ir tautinių šokių mokytoja. Jiems už nugarų – Berisso mieste seniau veikusios mėsinės pastatas

Deja, 1929 m. atėjus Didžiajai depresijai, Argentinos ekonomika pradėjo silpnėti ir dešimtmetį užtruko tam, kad vėl grįžtų į buvusias vėžes. Pamažu atsigaunanti valstybė visiškai ant kojų atsistojo po Antrojo pasaulinio karo. Ekonomikos augimas matytas plika akimi – nutiesti nauji geležinkeliai, renovuoti miestai. Iki dabar Argentina išliko viena iš nedaugelio Pietų Amerikos valstybių, turinčių platų geležinkelių tinklą.

Vis dėlto Argentinos ekonomika 9-ajame dešimtmetyje pakliuvo į kitą duobę, kai apie 400 tūkstančių įmonių bankrutavo. Jos tiesiog nesugebėjo išsilaikyti naujomis politinėmis sąlygomis, kurias diktavo tuometinis diktatorius. Toks privataus verslo žlugimas tęsėsi dar beveik 20 metų, per kuriuos valstybė nesugebėjo užtikrinti sąlygų naujiems verslams kurti.

Nuo 2000-ųjų Argentinos ekonomika kasmet augo, tačiau perkamoji galia už šalies ribų vis krito. Argentinos pesą dar 7-ajame dešimtmetyje bandyta susieti su JAV doleriu. Iš pradžių tai atrodė gera idėja, kuri įtvirtino peso perkamąją galią, tačiau dėl nevaldomų korupcijos skandalų ir verslą ištikusių krizių, pesas galiausiai prarado savo vertę. Pastarųjų metų Argentinos infliacija yra neįtikėtinai aukšta ir siekia 47 (!) procentus.

Kaip tokia realybė paveikia argentiniečius?

Turbūt nesunku atspėti, kad tauta nepasitiki valdžia, nes su kiekvienu nauju prezidentu ekonomika pradeda eiti kita linkme. Dėl to argentiniečiai nėra linkę taupyti. Vaikai mokomi žaislams ir saldainiams užsidirbti tiesiog ruošdami namų darbus ar padėdami tėvams, tačiau nemokomi kaupti santaupų, nes tai tiesiog neturi prasmės.

DSC_4792
Šie jaunieji mokslininkai – pradinių klasių moksleiviai. Norima, kad uniformos suvienodintų visus mokinius. Tokie balti chalatai parduodami visose raštinėse

Artimesnius ryšius su užsieniečiais turintys argentiniečiai stengiasi taupyti eurais ar doleriais. Tai atrodo elementaru – tereikia gautus pesus kuo greičiau išsikeisti į dolerius ir kuo ilgiau jų nekeisti atgal į pesus. O, kad viskas būtų taip paprasta! Argentinos valdžia riboja pesų keitimą į užsienio valiutą. Pamenu, kai gyvenau Argentinoje, už nuomą mokėdavau grynais eurais. Pinigų kitoms išlaidoms nesikeisdavau keityklose, juos taip pat nešdavau buto savininkui – taip man nereikėdavo su grynaisiais vaikščioti nesaugaus miesto gatvėmis, o buto šeimininkai galėjo ir toliau taupyti stabilesne valiuta.

Vis dėlto net ir apie eurus sklando legendos ir fake news – pavyzdžiui, neseniai paleistos žinios, kad 500 eurų banknotai bus nebegaliojantys ir kad argentiniečiai, apsukriai kaupę santaupas, jų tuoj neteks.

Negalėjau patikėti, kai vos tik atvykusi į Argentiną, už 1 eurą gaudavau 17 Argentinos pesų, o po trijų mėnesių už tą patį eurą jau gaudavau 25 pesus. Vis dėlto praturtėti nespėjau – kainos pakildavo kas keletą dienų. Kai į Argentiną sugrįžau po dviejų metų, už vieną eurą jau galėjau įsigyti 40 pesų. O dabar – nepatikėsite – euras yra lygus 67 pesams! Ir tai dar ne viskas.

Kartais Argentinos pesas nukrenta taip greitai, kad jo vertė keičiasi ne dienomis, o valandomis. Nekalbu apie nežymius svyravimus – vien pernai buvo dienų, kai ryte už vieną JAV dolerį būdavo galima gauti 35 pesus, o vakare – 40.

DSC_4844
Niekada nežinai, kiek po mėnesio kainuos net ir vietos produkcija

Turėčiau trumpai papasakoti ir apie dar vieną Argentinos valdžios sumanymą, kuris, užuot gelbėjęs ekonomiką, galutinai ją skandina. Tai yra vadinamasis turistinis doleris. Kai pirmą kartą išgirdau šį pavadinimą, maniau, kad jis taikomas tik turistams, kitaip sakant, užsieniečiams. Deja, turistais Argentinos valdžia nusprendė vadinti visa tai, kas perkama iš užsienio ir tokiems pirkiniams pritaikyti papildomą 30-ies procentų mokestį. Kaip tai veikia? Jeigu norite užsisakyti viešbutį per Booking.com, jums bus pritaikytas papildomas 30 procentų mokestis nuo galutinės sumos. Tas pats nutiks jeigu norite užsisakyti Netflix prenumeratą. Įsigyti prekių eBay. Parsisiųsti siuntą iš Amazon. Jau nekalbant apie visus pirkinius, kuriuos užsienio valiuta pirktumėte atostogaudami Europoje ir JAV ar net kaimyniniame Urugvajuje!

DSC_4131
Tai, ko pasigendu Lietuvoje – vien vaisių ir daržovių parduotuvių gausos

Turistinis doleris buvo sumanytas kaip savotiška bausmė turtingesniems argentiniečiams, kurie vis dar išgali išvykti į užsienį. Dalis argentiniečių turistinio dolerio idėją sutiko džiaugsmingai, nes manė, kad ji jų gyvenimui įtakos neturės. Deja, Argentina negali visko šalies viduje pasigaminti pati. Vadinasi, net jeigu norite įsigyti ir paprasčiausios duonos ar pieno, mokestis palies ir jus – laukams dirbti ir gyvuliams auginti naudojama įranga nėra gaminama Argentinoje. Ją reikia importuoti iš užsienio. Ūkininkas, importavęs naują traktorių, už jį sumokės 30-ies procentų mokestį, kurį galiausiai mokės ir pats neturtingiausias pirkėjas, parduotuvės lentynoje ieškodamas pieno. Neįtikėtina sistema, ar ne? Negana to, šis turistinis doleris neatsispindi valiutos keitimo kurse.

DSC_4847
“Vynas šalies viduje blogas. Gerą vyną eksportuojame, blogą verčia pasilikti. Bet aš taip nedarau, čia pats geriausias vynas iš mano vynuogyno, pabandyk“ – vyno pardavėjas Berisse

Argentina man vis dar yra paslaptis. Kaip valstybė, kuri yra tokia turtinga iškasenų ir žemių, turinti viską – nuo vandenyno iki kalnų, nuo ledynų iki plačiausios pasaulio upės – turi ir tokią duobėtą ekonomiką. Tai yra šalis, kurios gyventojų pinigai per dieną gali nuvertėti 30-ia procentų. Kažkada Argentinos pesas buvo lygus vienam JAV doleriui. O dabar… dabar – 63-ims + 30 procentų mokesčiui.

Vis dėlto džiaugiuosi, kad šioje šalyje gyvenimas yra pakankamai ramus ir tikiuosi, kad Argentina vėl atsistos ant kojų, net jeigu vėl tektų pakeisti valiutą. Juk kai kurie pokyčiai gali būti ir naudingi.

DSC_6057
Argentinos miestų gatvės pinos automobilių

3 komentarai “Stebuklinga Argentinos ekonomika

  1. hola, es un buen resumen de una observacion personal…pero…necesitas revelar el misterio que mencionas al final…y ahi esta en gran parte la clave

    Patinka

    1. Como es un blog personal, la observación también es muy personal, desde punto de vista bien lituana 🙂 Lo escribí para que los lituanos que no tienen ni menor idea de la economia argentina (y en general poca gente sabe algo ya que no tenemos muhos contactos con Argentina) puedan entenderla un poquito mejor

      Patinka

  2. Labai įdomus pasakojimas! Žmonės prisitaiko prie gyvenimo sąlygų, bet pinigų nuvertėjimas pribloškia!!! Kada vėl galėsi nuvykti pasaulio keliautoja?

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s