Prakeikta Bolivija ir Marsas Čilėje

Ar esate matę tuos vaizdus, kur akys vos gali aprėpti žvaigždėtą dangų ir jo atspindį druskos ežere? Mane šie vaizdai persekiojo tol, kol galiausiai Bolivija tapo vasaros tikslu.

Laiko turėjome nedaug, nes Uyuni turėjo būti šiauriausias mūsų nedidelės kelionės po Pietų Ameriką taškas, iš kurio reikės grįžti į darbus La Platoje. Tai buvo ir didžiausias galvos skaumas – pasirodo, traukinys čia važiuoja kas antrą dieną, o pasiekti Argentinos-Bolivijos pasienį turint nedaug laiko irgi gali būti problematiška.

Į La Quiaca pasienio miestelį pajudėjome išmesti lauk iš hostelio Tilcaroje. Atvykome paryčiais, sušalę ir pavargę. Rytą pradėjome autobusų stotyje su vietiniais gyventojais, kurie į mus žiūrėjo nepatikliai. Lygiai taip, kaip mes į juos.

Susiglaudę iš nuovargio ir šalčio palaukėme, kol prašvis ir išėjome ieškoti patogesnio kelio pasiekti Uyuni – girdėjome, kad įmanoma išvykti visureigiu tiesiai iš La Quiaca. Radome tik vieną veikiantį kioską, kur plačiai besišypsantis pardavėjas patikino, jog čia nieko nerasime ir turime kirsti Bolivijos sieną. Bet Bolivijoje kitas laikas, todėl geriau pasėdėti ir palaukti, nes Argentinos pusėje saugiau. Pardavėjas džiugiai pasidalino patarimais, kur keistis pinigus ir žvilgsniu palydėjo mus, einančius į vienintelę veikiančią kavinę.

Bolivijos pasienis yra ypatingas. Čia baigiasi europietiškoji Argentina ir pagaliau prasideda tokia Pietų Amerika, kokios norėjau – kiek brutali, išmarginta rankų darbo staltiesių raštais ir lamų vilnos skaromis.

Bolivija, man tavęs reikėjo!

DSC_6492
ta močiutė fone… kaip indėnė iš filmų

Sieną kertame sklandžiai ir patenkame į pigių poncho ir megztinių rojų. Pats laikas apsirūpinti kelionei.

Villazón* – pirmasis pasienio miestelis – maloniai nustebina moderniu turizmo centru ir netgi jame veikiančiu internetu. Iš ten mus nusiunčia pavalgyti į centrinį turgų, kurio antrame aukšte valgo vietiniai.

*Argentinoje jį vadins [višazon], Bolivijoje [vijason] dėl tarimo skirtumų

Štai čia mes ir pajutome, ką reiškia 3.5 km aukštis – užlipti į antrą aukštą buvo sunku. Atrodė, kad kojas kažkas surišo, o galva po bemiegės nakties turbūt dar buvo likusi Argentinoje.

DSC_6493
turgaus restorane

Miestelyje turėjom pralaukti apie 9 valandas, kurias išnaudojome šiltesnių rūbų įsigijimui. Vėliau labai džiaugėmės šiuo sprendimu.

Traukinių stotyje sutikome daugiau turistų, tačiau į kalbas nesileidome. Traukinys vėlavo išvykti. Prie mūsų prisiartino kažkoks vyriškis ir įkyriai pradėjo klausinėti, ar jau išsikeitėme pinigus, ar žinome, kur nakvosime Uyuni, ar traukinyje būsime vieni. Kai jau norėjau nemandagiai paprašyti atsitraukti, jis suprato, kad nežinau, su kuo kalbu ir prisistatė – tai buvo pardavėjas iš Argentinos kiosko, kuris dirba ir Bolivijos traukiniuose. Jam iš tiesų rūpėjo, ar mums viskas gerai; galiausiai mūsų naujasis draugas pasistengė mums atiduoti geriausias vietas traukinyje ir nuolat prižiūrėjo, kad saugiai pasiektume Uyuni.

Mūsų planas buvo nenakvoti niekur, nes juk traukinys vis tiek klaikiai vėluos, ar ne? Galiausiai 1 nakties pasiekėme Uyuni. Naktis buvo šalta, temperatūra laikėsi apie nulį. Sunku priprasti prie minties, kad liepos mėnesis čia yra žiema.

Nuėjome į paskutinę minutę užsirezervuotą viešbutuką, kuriame bandėme pamiegoti pasislėpę po visais turimais rūbais. Jaučiausi lyg miegočiau palapinėje, todėl 6 ryto, kai tik atsidarė pirmosios turizmo agentūros, išėjau į medžioklę. Tikslas – trijų dienų kelionė trims žmonėms, atsiskaitymas grynais eurais iš išvykimas tuoj pat.

20170727_074131
Uyuni panoramos

Apėjusi bent dešimt kioskelių parėjau su pasiūlymu – 100€/žmogui/3 naktys, išvykstame po dviejų valandų. Susikrovėme daiktus ir atėjome į agentūrą, mums liepė išsikeisti pinigus. Pasakiau, kad tarėmės ne taip, bet laiko dar buvo, todėl nuėjau į keityklą.

Pinigų keitimasis tokiuose Dievo pamirštuose miesteliuose yra susitarimo principas. Kuo didesnę sumą keiti, tuo geresnis kursas. Kuo geriau kalbi ispaniškai, tuo geresnis kursas. Todėl parodžiau Pasaulio banko valiutos kursų šio ryto duomenis močiutei, sėdinčiai už stalelio ir pasakiau, kad keisime 300 eurų į bolivianus.

– Vaikai, 1 euras lygus 6-iems bolivianams, duokit pinigus.

– Bet ponia, 1 euras lygus 8-iems. Čia šiandienos duomenys.

– O pas mane yra praėjusio mėnesio duomenys, Uyunyje taip greitai niekas nesikeičia. Reikia jums tų pinigų ar ne?

Pinigų reikia, bet išsikeitus jų neužteks susimokėti. Grįžtame į agentūrą su eurais. Pardavėjas aiškiai sutrinka, nes tikėjosi, kad mes negrįšim. Mūsų vietos jau parduotos.

Po dviejų naktų be miego, praleistų šaltyje, iškeliu nedidelę dramą, po kurios mus nusiunčia į Cordillera agentūrą, į kurią net neplanavau eiti, nes žinojau, kad ji – viena brangiausių. Ir vienintelė, turinti kortelių skaitytuvą.

Papasakoju situaciją, pasakau, kad mokėsim eurais ir pamelavau, kad mūsų sutarta suma buvo 80€/žmogui. Mergina kiek sutrikusi sutinka mus išsiųsti už 100€/žmogui ir kaip priedą pasiūlo anglakalbį gidą. Susimokame ir įsėdame į išsvajotą visureigį.

DSC_6540
sunku išsirinkti tinkamą. Gidai patys perka automobilius, patys su jais ir atsisveikina, kai druska galutinai juos sugadina

Kodėl nevykome į druskos dykumą viešuoju transportu? Visi trys jau sirguliavome, be to, norėjosi pamatyti kuo daugiau. 100 eurų už dvi nakvynes, maitinimą ir beveik 1000 kilometrų kelionę man atrodė geras variantas.

Patarimas – nepirkite kelionės internetu. Vietoje perkant galima gauti geresnę kainą, ypač jeigu keliaujate ne vienas (tiesiog susikooperuokite su kitais turistais) arba jeigu kalbate ispaniškai.

DSC_6544
pirmoji stotelė visuomet yra traukinių kapinės
DSC_6550
ilgainiui atšiaurus klimatas ir turistai traukinius pribaigs

DSC_6546

Nulipame nuo traukinių ir pajudame į gilyn į dykumą.

DSC_6699
o taip! šeštadalį Lietuvos užimanti druskos dykuma
DSC_6656
druskos kristalai
DSC_6682
kol akys priprato aplink matyti vien balta, teko gerokai paašaroti. vėliau tiesiog bandžiau suvokti, kur mes
DSC_6677
kaktusų sala. tiesiog viduryje niekur
20524478_1562097440508846_1539778602_o
privaloma nuotrauka

Gerokai pasivažinėję po dykumą ir apžiūrėję kaktusų salą, vykstame nakvoti į druskos viešbutį. Neįtikėtina, bet viskas pagaminta iš druskos. Ir klaikiai šalta.

20170727_161512

DSC_6833
akmens luitai pakeliui į Čilę
DSC_6603
privaloma nuotrauka nr. 2. Vėliava su kvadratėliais – indėnų
DSC_6739
vietos traukinių kuras, augantis tiesiog ant uolų
20170729_071629.gif
sieros burbulai artinantis prie kalnų. jaučiausi lyg fantastikos filme

20170728_110013

20170728_110626

20170728_165951

DSC_6784

20170729_080225
galima pasimaudyti versmėse

DSC_6572

DSC_6843

DSC_6884

DSC_6847

DSC_6901
Bolivijos pasienis su Čile. Jeigu jums pasitaikys storas muitininkas, reikės mokėti 10 bolivianų mokestį, kuris, žinoma, yra nelegalus. Plonasis muitininkas jo neprašo
DSC_7029
ne viskas kelionėse būna gražu ir gerai. Šis neįtikėtinas kelias įsiminė ir kaip vienintelė išeitis iš aukščio ligos sukeltų skausmų

Čilėje mūsų tikslas buvo bent trumpai susipažinti su Atacamos dykuma. Tam turėjome vos vieną dieną – ir tai vis tiek yra geriau nei nieko. Susipažinkite su Marsu Žemėje:

DSC_6983

DSC_6997
Atacamoje NASA vykdo kosmoso bandymus – taigi, ir mokslininkai patvirtina, kad čia tarsi kita planeta

DSC_6945

Kodėl “Prakeikta Bolivija“? Nes viskas čia vyko ne pagal planus ir norus, nes čia kelionės draugę teko gaivinti su deguonies balionu, nes dėl šios kelionės miegojom po tiltu ir pradrebėjom šalčiausias metų naktis. Ir po viso šito galiu pasakyti tik… velniop, Bolivija! Noriu sugrįžti.

DSC_7065

Reklama

Vienas komentaras “Prakeikta Bolivija ir Marsas Čilėje

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s