Milanas vs Como ežeras

Į Milaną vykau jau beveik prieš 2 metus, tačiau iki dabar buvau neperžiūrėjusi kelionės nuotraukų. Kadangi nufotografavau šio to gražaus, nusprendžiau pasidalinti.

DSC_3247
Milano katedra ir eglutė-stulpas. Visą savaitę nenuėjome į duomo vudų, o kai galiausiai prisiruošėme nueiti, mūsų neįleido 😀 

Į Milaną vykau dėl to, kad tai buvo vienas iš pigios kelionės variantų – skrydžiai kainavo apie 40€. Tuo metu išgyvenau turbūt blogiausią savo laikotarpį Vilniuje (apie buvimą bendrabutyje su dviem nekalbančiomis kambariokėmis turbūt reikės dar kada nors parašyti). Man pasisekė, nes geros širdies draugė Grytė, tuo metu Milane studijavusi pagal Erasmus programą, pasiūlė pabūti pas ją.

DSC_2912
Kai randi žmogų, nusipirkusį tokius pat batus, kaip tavo, žinai, kad kažkas jus turi sieti

DSC_2896

DSC_2904

DSC_3211

Plano, ką veikti Milane, neturėjau. Norėjau nuvykti į kokį nors šalia esantį miestelį ir tiek – pats miestas manęs per daug netraukė. Mados sostinė… na taip, nusipirkau rožines pirštines Decathlon’e iki uždarymo likus 15-ai minučių.

DSC_3206
Grytė ir maža mašinytė
DSC_3230
Hangar Biccoca vidus. Kokia erdvė!
DSC_3233
Grytė ir paveikslas
DSC_3188
Acquario Civico. meh! (nors viduje akvariumas visai įdomus)
DSC_3181
Kažkoks kitas muziejus, niekaip neatsimenu pavadinimo
DSC_3179
viduje
DSC_3176
Spoksojau gerą minutę. Kažkaip… užburia
DSC_3207
Da Vinci muziejus buvo pilnas (nuėjome nemokamo lankymo metu – mums tiesiog nebeliko bilietų). Todėl užklydome į šalia esančią bažnyčią. Wow!

DSC_2890

DSC_3223
Kalėdinės gatvės

Vykau gruodį, todėl miestas buvo pasipuošęs Kalėdoms. Milanas gražus, bet jam per daug dėmesio neskyriau – kelionės highlight buvo išvyka į Lecco miestelį, esantį prie Como ežero. Manau, kad būtent šis ežeras ir įžiebė mano meilę Italijai – kada nors čia dar tikrai grįšiu!

DSC_2934
Iki Lecco miestelio atvykome traukiniu ir ėjome visur, kur akys vedė

DSC_2972

DSC_2974

DSC_2975
Grytė žiūri į tolius
DSC_3134
Toliai

DSC_3073

DSC_3075
Puma valtis
DSC_3095
Siauras namas ir jo šeimininkas
DSC_3147
Žmogus ir žuvėdros

DSC_3141

DSC_3132

***

Tarp senų failų radau ir oro uoste užrašytas mintis:

Laukiu Bergamo oro uoste ir žiūriu į kalnus. Tai tikrai yra kažkas. Na, ir dar galima paminėti, kad oro uoste yra grožio salonas ir kirpykla. Visai įspūdinga. Kaip mama mėgsta sakyti, „kai skraidau, mano plaukai sausėja“.

Gaila, kad nespėjau apžiūrėti Bergamo miestelio – tiesiog pirmą kelionės dieną tvyrojo tirštas rūkas, o šiandien skrydis 11 valandą ryto. Iki oro uosto nuo Milano valanda kelio, nenorėjau rizikuoti ir pavėluoti į skrydį.

Italija yra puiki. Ji tokia didelė ir skirtinga – kiekvienas ras tai, ko nori. Nori kalnų? Yra. Nori motorolerių? Yra. Stipri kava? Bus. Pigūs skrydžiai? Žinoma! Nelegalūs prekeiviai? Tikrai taip! Rūkas tris dienas iš eilės? Taip!

Na, dėl rūko gal ir ne. Bent jau aš jo visai nenorėjau.

Stengiuosi sėdėti kažkur toliau nuo A6 vartų. Skrydis į Lietuvą visuomet būna skausmingas. Myliu šią šalį, myliu Vilnių, tik Marijampolės nemyliu. Bet lietuviai užsienyje yra kažkokia katastrofa. Kiekvieną kartą sėdint airport transfer, būna taaaip liūdna. Galbūt būdama Lietuvoje tiesiog nesiklausau, ką žmonės kalba.

*važiuojant pro langą matosi apatinio trikotažo parduotuvė:

  • in.ti.mi.si.mi… čia jau sekso prekės.

*merginų pokalbis Terravision autobuse:

  • Ir ten ant galvos toks k*šys išaugo vienoj vietoj, dar toks pat kitoj. Nu baisiai atrodė. Pati nepatikėjau, kad čia mano vaikas toks baisus.
  • Kokia čia plati gatvė, o tai kaip eiti per tokią? Aiiii, perėjos gi yra.
  • Kodėl mes nevažiuojam? Kodėl autobusas nejuda? (po 15 min). Nu kodėl nejuda? (dar po 15 min). Nu jie kada sugalvoja, tada ir važiuoja. Italai. (autubusas išvyksta 1 min. atsilikdamas nuo tvarkaraščio).
  • O tai aš viena sėdėsiu? O tai jeigu kas nors atsisės šalia manęs?!
  • Matai tą bobą ryžu kuodu? Nu tai mano tokie plaukai buvo.
  • Kas ten toks už lango? Aš nesuprantu, mergina ar vaikinas (jaunas vyrukas mojuoja draugei). Ai, kad čia nesuprasi. Gėjus.

Aš gal netęsiu.

Bijau, kad iš šalies paklausius, skambu lygiai taip. Galbūt svetimų ydų pamatymas šį kartą yra pirmas žingsnis pasitaisant savąsias. Na bet… nežinau. Jaučiu, kad nenoras grįžti namo iš „kelionių būsenos“ prisideda prie šios švelnios neapykantos savai kalbai.

Todėl apverčiu pasą viršeliu žemyn ir keliauju toliau.

Ryanair‘as kaip visada vėluoja pradėti boarding‘ą. Visi kaip visada stovi eilėje, kuri nejuda, nes dar nėra darbuotojo. Nebus dar kokias 15 min. Gal ir žavu tos gyvos eilės. Praktinis patarimas – sėdėkite ir laukite. Nebent jums patinka eilėse švaistyti laiką.

Italų kalba yra visai kietas dalykas. Pusantrų metų mokausi ispanų, suprantu labai daug ką. Jaučiuosi visai kieta. Ispanakalbiai sakosi suprantantys viską, tik negalintys kalbėti itališkai.

Mano lėktuvas atvažiavo. Ciao!

DSC_3266

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s