Las Fallas de Valencia 2016

cats
o, kaip šilta! oi, ne ta Valensija…

Kokia laiminga buvau atsiradusi sąraše į šią ekskursiją, tokia nelaiminga buvau į ją galiausiai išvykusi. Mane sužavėjo pasakojimai apie Valensiją ir nuotraukos iš Las Fallas (skaityti [las fajes]) renginio. Deja, šį kartą lūkesčiai ir tikrovė smarkiai prasilenkė…

Trumpai tariant, Las Fallas yra pavasario pradžios šventė, kuomet Valensijoje ir aplinkiniuose miestuose pastatomos tuometines realijas atitinkančios, dažnai politikus pašiepiančios skulptūros.

Važiavau į paskutinę Las Fallas renginio  dieną, kuri vadinasi Crema (skulptūrų deginimas). Lietuviškuose puslapiuose šis renginys apibūdinamas kaip beprotybė.

DSC_4504

Tikrai. taip.

Kadangi atvykus buvo šlapia ir vis dar lijo, užėjau į netyčia surastą Natural science muziejų:

“Piromanų džiaugsmu dar vadinamo „Las Fallas“ festivalio sukeliama euforija neprilygsta niekam. “ – jeigu euforija yra skaudanti galva nuo visą parą nenutilstančių petardų, tuomet pritariu.

20160319_182809

Šiais metais nelabai pasisekė, nes gerą orą palikome Madride, o Valensijoje lijo.

DSC_4479

DSC_4501

“Pagrindinis festivalio akcentas – didžiulių politikus ir visuomenės veikėjus vaizduojančių iš popieriaus ir medžio pagamintų figūrų deginimas ir kvapą gniaužiantys fejerverkai.“ – o taip, jie tikrai kvapą gniaužiantys. Po fejerverkų iššovimo vaikai pradeda klykti ir verkti, dauguma žmonių dengiasi akis ir ausis, o ore skraido deginamų figūrų likučiai.

DSC_4593

(*cituoju šį delfi.lt straipsnį)

Kokį įspūdį parsivežiau iš Las Fallas? Šią šventę atsiminsiu kaip netylančių petardų, kurias mėto netgi kūdikiai iš vežimėlių; garsių, bet vaizdo beveik nesukuriančių fejerverkų, purvino miesto ir šviečiančių papuošimų bei atvirų laužų mišinį.

20160320_020224

Turbūt Las Fallas nėra pats geriausias laikas susipažinti su Valensija, nes po kone savaitės šventimo miestas tampa purvinu ir atsiduodančiu šlapimu (ne, aš neperdedu).

DSC_4529

Manau, kad kitu metu Valensija yra gražus miestas. Taip pat manau, kad gera mintis būtų atvykti į šią šventę tik vakare, kai jau lieka nedaug laiko iki skulptūrų deginimo – kitu atveju tiesiog pavargsite ir renginys neteiks malonumo ar minėtosios euforijos.

DSC_4584

Galiu pacituoti vieną blogamore.lt rastą komentarą:

“Pradžioje vaikščiojant net norėjosi akis užsidengti.
<…> Buvo baisu žiūrėti kaip visi nuo trimečio pyplio ar pyplės iki vos susilenkiančio seneliuko degina, sprogdina petardas <…>.
Tėvai laukia ir žiūri kaip jų mažosios atžalos pritūpę įpūtinėja ugnį. Karts nuo karto tai šen tai ten po kojomis pykšteli kažkoks dūmelis, nors jau padegėjų aplink nebesimato.
Stovėjom dviese su mūsų pažįstamu norvegu <…> ir abu atsargiai vertinome, kas darosi aplinkui. Pamatęs mano mimiką, įsidrąsino pasakyti, kad pas juos Norvegijoje tokie dalykai būtų tikrai neleistini. Pritariau.
Žinoma, gražu. Duok dieve jiems sutikti rytą su tiek pat sveikų akių ir pirštų, su kiek jie pradėjo vakarą“

DSC_4612

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s